varpyti

varpýti, var̃po, var̃pė tr. [K], Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. Jdr, End, Žlb, Ms, Rs, Ktk, Sdk, Krs, Dkk kasant purenti, judinti; skvarbyti; bedžioti: Žemę var̃po (kad nebūtų susigulėjusi) J.Jabl. Pavasarį reik varpýti žemę Pln. Su lopeta varpaũ žemę primindamas su koja J. Su lopetoms var̃pėm daržus Vkš. Varpaũ varpaũ su lopeta, kol kupron sustraukiu Kvr. Sesuo var̃po mente darželį KŽ. Užklenka, pasidaro luobelė, turì varpýti, varpýti tą žemelę Plt. Iš pirmo ka varpýsi [durpes], popūtį sugrauš par dieną Všv. Gerai varpiáu, daba būs minkštai ten Lpl. Pati varpiaũ ir sodinau bulbas Užp. Tuojau ažsiženklinau akmenėliais pusratį ir pradėjau varpyti žemę Š. Tos velėnos tokios sunkios buvo varpyti LzP. Kaip vynyčioje varpome, ravime, sodiname, aprišame, teip dvasiškoje vynyčioje išdirbame dirvą A.Baran. Kur sesulių tanciavota, rūtelėm barstyta, kur žirgelių arcavota, žemelė varpyta LTR(Glv). | Var̃pėm žemę žagrėm Švnč. | refl. tr., intr.: Pradėjom daržą varpýties Vkš. A čia da varpýsias? Akm. ║ Grdm kastuvu užbedant kiloti: Aš bulbes varpiáu, o mama kasė Lkv. Pri mūso tokioms mentims bulbes kasa – stačiai dursi i varpýsi Yl. Dirba kaip jautis, kęsus varpo Šts. 2. Sut graužiant daryti skylėtą, akytą, grąžyti, graužti, ėsti: Kinivarpos medį var̃po DŽ. Tyliai varpė sienojus kirvarpos, ir daržinė atrodė lyg gyva rš. Drabužius varpýti (apie kandis) NdŽ. | prk.: Blogi vabalai smegenis varpė, blogas mintis žadindami rš. Juo labiau man čia patiko, tuo aštriau varpė nepasitenkinimas rš. 3. Bdr pjaustant skaldyti, skaidyti, smulkinti į gabalus: Boba sūrį var̃pė, pavadino marčią (d.) Nv, Lž, Vkš. Prieina pri šėpelio, atdaro dureles, varpo raiko sūrelį LTR(Šts). Čiuku čiuku pjauna kūlį didžiausį, varpýte var̃po Ms. 4. kuo spaudant gaminti: Kleckai varpýti su kielišku, t. y. spaudyti J. 5. M krapštinėti, rakinėti: Daboju, vytele var̃po [lizdą] OG291. Nosį var̃po ir var̃po įkišus pirštą Rm. Tarpą dantų varpyti N. Varpau terpu dantų SD40. 6. badyti, durstyti. | prk.: Mama kožną dieną bado mumis, var̃po kaip su peiliais KlvrŽ. | refl.: O ten reikėjo an štikų varpýties sueiti, žiauriau nereik Kal. 7. RtŽ, Dkk bedžioti, smaigstyti: Kiti diega diegus par aštuonias kurpes nu kitą kito ir varpo apynvarpčius par pusantros kurpės nu diegų S.Dauk. 8. JT250, Pl, Antš, Pnd, Km prismaigsčius virpčių̃ tvirtinti, rišti, vynioti (vijoklinius augalus): Žirniam varpyt vytelių parsineša Žb. Žirnikai auga aukšti, var̃po [juos] – apsirango apie pagalioką Svn. Pupeles var̃po – prismaigsto lazdelių Ob. An kartelių vyniojas [apyniai], varpýt reikia Alz. Tėvas sėja, močia varpo [šiaudelius] Š. Varpyti apvynius Kos58. Apvynių nevarpyk po pusryčių – spurgų nebus Vr(Kp). Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdamas? – Jei tu muni nevarpysi, pažemeliais vysiuos D16. Jei tu mane (apvynėlį) nevarpysi, tai vėjai išlaužys NS469. 9. refl. vyniotis, raizgytis, suktis apie ką: Ant lazdyno apyniai patys var̃pos Ob. 10. refl. Rt landžioti, šmirinėti: Kur varpáis po svetimas kerčias J.

◊ akìs varpýti Ad gėdinti, įžūliai kalbėti: O tas atsikėlęs varpýs akìs Brs.

negeraĩs žõdžiais varpýti Gmž, NdŽ plūsti, koneveikti.

pir̃štais (špỹgomis) varpýti koneveikti, pajuokti, tyčiotis iš ko: Žmonės ims (tave) pir̃štais varpýti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto Š. Pula an tų savo dukterų, špỹgoms var̃po Brs. Toki i tėra, jei špỹgoms var̃po Kal.

šìrdį varpýti skaudinti: Vaikų tokie žodžiai šìrdį varpýte var̃po Krš.

špỹgomis varpýtis vienam kitą koneveikti: Kaip tik susipyks, pasius špỹgoms varpýties Brs.

\ varpyti; apvarpyti; įvarpyti; išvarpyti; nuvarpyti; pavarpyti; pervarpyti; pravarpyti; privarpyti; suvarpyti; užvarpyti